Vasara, poniai & fotografija Lietuvoje

Aukštyn šoktelėjęs termometro stulpelis, vėjo draikomi pienių pūkai, trintos braškės pusryčiams... mieli mažmožiai šnabžda į ausį: jau vasara...
Apsižvalgau, ir išties - saulėtos dienos, lietingi vakarai, ar net maudynės ( na, tiesa, pati dar neišdrįsau, tačiau ne vieną tokį keistuolį (o gal šaunuolį? ;p), esu sutikusi!). Tad belieka pripažinti: per krūvas darbų, tikslų ir norų prasilenkiau su vasaros pradžia. Bet žadu taisytis ir nuo šiol sąžiningai mėgautis kiekvienu jos teikiamu malonumu.
 Būtent vasarinių dienų aš pasigestu būdama Lietuvoje...

Nusprendusi, kad man tikrai metas atsipūsti - sekmadienį išsikrapščiau į Vilnių - snap.lt fotokoferenciją. Įspūdis - geras, netgi labai labai geras. Buvo įdomu, gavau naudingos informacijos o, kas svarbiausia, įkvėpimo!! Ne paslaptis, kūrybinės krizės atkulniuoja veik pas visus.. Negailestingai maumoja paskutinius pegasus, o aš tik ir vėpsau pro langą prie balto kompiuterio ekrano... Ech...

Konferencijoje paskaitas skaitė trys pranešėjai: Tomas Kauneckas, A. Aleksandravičius ir Andrew Mikšys. Pastarasis pelnė visas mano simpatijas: papirko ne tik jo menas, bet ir laisvumas, sąmojis, betarpiškumas. Būtent jį galėčiau pavadinti tikru meninku, kuriančiu iš širdies. Netgi toks keistas paradoksas: foje iškabinta jo paroda prieš renginį man pasirodžiusi niekuo neypatinga, vėliau sukėlė kur kas gilesnių emocijų. Pirmą kartą išvydus  temąsčiau: "-Aha, spaudinėja matyt fotoaparato mygtukus ir tiek..", na, o po paskaitos mintyse tik dūzgė: "Vaaau!". Va, kokią įtaką gali padaryti žmogaus pasakojimas, situacija. Mano nuomone, vieni geriausių jo darbų:

Žinoma, kiti du fotografai verti ne ką tylesnių aplodismentų. Tiek Kaunecko, tiek Aleksandravičiaus darbais žaviuosi nuo senų laikų, ir vis pasigrožiu spaudoje, ar kitose leidiniuose. Smagu, kad jie ne tik puikiai kuria, bet ir dalinasi savomis paslaptimis su didžiulia auditorija ( šįsyk, į konferenciją suplūdo virš 400 žmonių).

Geriausia žinia ta, jog tai tik pirmoji fotokonferencija iš daugelio (tikėkimės :)), antrąją ketinama rengti rugpjūčio 18d, tad kas šįkart neapsilankėte dar bus progų. Vis dėl to, tema ir fotografijos žanrai kis, kiekvieną kartą bus kitokie. Pasisekė, jog pataikiau "ant" portretų fotografavimo subtilybių. Nes būtent jie - mano arkliukas. :)

Vasariniai renginiai neaplenkė ir Kauno :P Vakar Soboras skendėjo muilo burbuluose, šypsenose ir vaikų klegesyje. :)

trumpa nostalgija vasarai - antižieminis gardutėlis pyragas

Žiema nedera nešioti trumpų rankovių, lengvų striukyčių ir batelių atviru priekiu. Taip pat teptis kremais nuo saulės, ieškoti pavėsio ar klausytis 'Shaggy Ft Trix & Flix - Fell The Rush'

Visai nepritinka ir daryti piknikų žaviose pievelėse.
Ar valgyti uogų. Sezoninių. Braškių ir mėlynių.
Galbūt būtent dėl TOKIO žiemos intensyvumo ir norisi šiltutėleje virtuvėje piktdžiugiškai krizenti stebint po langu paksnupstom pralekiančius apsimuturiavusius praeivius, stambias snaiges tūpiančias ant palanges ir gardžiuotis gaiviu, šviežutėliu pyragu (nepaisant to, kad ant jo pūpsančios uogos - šaldytos...).

Pasigrožėjusi ir ištyrinėjusi daaaaugybę pyragų receptų, beklaidžiojančių įvairiausio plauko ir kalbų interneto platybėse, deja, šį kart neradau nieko 'labai labai arti širdies'. Į pagalbą pasitelkiau pieštuką, lapelį ir sumiksavau savąjį šaunuolį, kuris jau ilsisi vasaros išsiilgusiuose pilvuose.

Nesaldžią, trapią, paprastos gamybos, bet ypatingo skonio tešlą, pasiskolinau iš kokono:

http://kokonas.wordpress.com/2009/10/08/bobu-vasaros-belaukiant/

tiesa, kadangi pyragas kepamas 26cm pločio skardoje nepareikalavo sausainiams reikiamo kiekio masės, produktų skaičių kiek mažinau:

200g miltų
žiupsnis drusko
130g kambario temperatūros sviesto
3-4 šaukštai šalto vandens
1 kiaušinis

visą gėrį gerai išminkome ir dedame į šladytuvą 2 valandoms.

pagrindo tešlai tupint šaldiklyje, ėmiausi pyrago įdaro - plikyto kremo.
šįsyk, gamybos paslaptį atradau kepykloje nr.5:
http://kepyklapenki.lt/2009/06/21/this-towns-too-big-for-our-hearts-you-cant-tell-where-it-ends-or-starts/
1 puodelio riebaus pieno
3 trynių
1/4 spuodelio cukraus
1/5 puodelio bulvių krakmolo
1 a.š. vanilės ekstrakto
1-2 v.š. kambario temperatūros sviesto

sumaišome trynius, cukrą ir krakmolą iki vientisos mases ir supilame į verdantį pieną. Nuolat maišydami laikome ant nedidelės ugnies, kol sutirštės (nemaišoma masė ims net sproginėti). Nuėmę nuo ugnies, truputuką atvėsiname, įmaišome vanilės ekstraktą, pralaukę dar penkias minutes - sviestą. Uždengiame maistine plėvele(!(antraip paviršiuje susidarys nemaloni plutelė) ir leidžiame atvėsti arti lango, arba šaldytuve.

atšalusią tešlą iškočiojame, guldome ant sviestinio popieriaus, ir kišame į 180 laipsnių karščio orkaitę, tol kol tešla apskrus ( maždaug 15min.). Ant kiek atvėsusio, šviežiai iškepusio pagrindo tepame plikytą kremą, kurį gausiai nusėjame vasarinėmis gėrybėmis: uogomis, vaisiais ir t.t. (maniškis pasirinkimas: šaldytos braškės ir mėlynės). Geriausia, kišti keliom valandėlėm į šaldytuvą ir leisti jam "susitupėti", tačiau galima patiekti ir iškart.
niam

visi džiaugėsi. ar dėl to, kad galiausiai, po sunkokos darbo dienos, vakarieniavo šiltuose namuose, įsisupę į vilnonius užklotus, begurkšnodami vyną, gal mėgavosi buvimu 'visiems kartu', ar tiesiog jautėsi maloniai apduję, prisiminimais grįžę į vasaros rytus, kuomet nė viena diena neprasidėdavo be porcijos Braškių. :)

                             jaukumas kuriamas mūsų pačių. nepatingėkime!

žieminis White Chocolate And Coconut Slow Baked Mudcake

kaip jaučiuosi dėliodama žodžius ar atrinkinėdama nuotraukas pirmąjam tikram įrašui? neypatingai

kažkaip labiau sutrinku, kai kelintą dieną, rašant datą, braukydama ir keiksnodamasi imu ieškoti 'baltintojo' ir taisyti prikeverzotas klaidas. Taip, 2010!

tad po maniške lova glaudžiasi ne baubas, o knyga su norų(tfu, turėčiau sakyti: planų, kuriuos įgyvendinsiu) sąrašiuku. :) (norai ir svajonės skamba labai jau tolimai ir abstrakčiai.) kai kurie punktai, nors dabar atrodo ir LABAI nerealūs (tarkim aplankyti pietų Amerikos dukterį - Venesuelą), prisimenant, kokie neplanuotai neįtikėtini buvo praėjusieji metai, galiu tik ištarti: cha, manau viskas tik dar prieš akis... :P

Atkulniavusi žiema 'palepino' tokiais vaizdais (ir sniegu, bent jau vienų žiemiškų švenčių metu: Naujųjų metų), tačiau kartu nemažai apkartino pasivaikščiojimą, bei bandymą pagauti tinkamas (šio atveju tinkamos - tiesiog jų buvimas kadre) paukščių pozas: šiandien lauke tvyro tikrai nemažiau -15.. O AŠ JUK: nekenčiu šalčio!! nors ir vilkėčiau tris vilnonius megztinius, nežinia kiek palaidinių, šalių, mamos liemenių , užsimaukšlinčiau šilčiausius batus, žavesio neturinčią kepurę - man vistiek bus šalta, o paėjusi kelis žingsnius nebejausiu nosies... taip, tokiu metu stengiuosi, keik galima daugiau praleisti apšildomose patalpose, gerti daaug arbatų ir valgyti karštus pyragus. su ledais. juk ledai su karštu pyragu, visai nebekelia baimės ar neapykantos jausmo?! (: šiandien vakarienei skanautas balto šokolado ir kokosų mudcake su ledais abejingų nepaliko (net ir tų kurie saldumynų paprastai vakarais linkę atsisakyti :p) o apsalusios širdys, bei kivių gabaliukai, bent trumpam leido pabėgti nuo lietuviškos žiemos šunybių ir nusikelti, gal ir ne į Venesuelą, bet bent jau į kokį netolim, tačiau egzotišką šiltą kraštą... kad ir svajonių (:

tataigi, 'Slow Baked Mudcake' šiuo atveju reiškia ne kokį užkeikimą, o sufleruoją kepimo laiką, jis tikrai neįprastas - 3 valandos. tad norėdami jį patiekti vakarienei, gaminti teks pradėti popiet. o šiaip, pačio darbo nedaug, ir eiga visai nesudėtinga. tad pasiraitojame rankoves ir pirmyn! (:




Norėdami pasigaminti balto šokolado ir kokosų mudcake, jums prireiks:
220g sviesto
200g balto šokolado
2 stiklinės cukraus
stiklinės vandens
3 stiklinės miltų
stiklinės kokoso drožlių
3 kiaušinių, lengvai suplaktų
pusės šaukštelio vanilės ekstrakto

gaminimas:
šokoladą, sviestą, cukrų ir vandenį sudėkite į puodą ir maišykite ant vidutinio karščio liepsnos, tol kol visi ingridientai išsilydis ir taps vientisa mase. Kitame inde sumaišykite miltus, vanilės ekstraktą, kiaušinius, bei kokosų drožles, juos užpilkite jau paruošta mase ir viską gerai išmaišykite. įkaitinkite orkaitę iki 130 laipsnių. supilkite tešlą ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir kiškite į orkaitę maždaug trims valandoms arba tol kol įsmeigta šakutė neaplips tešla. iškepę, palaikykite dar 10 min. šiltoje orkaitėje ir tuomet serviruokite jums patinkančiais skanėstais: ledais, vaisiais ir t.t... :)

po apkrautų darbo dienų, ateina tingūs savaitgaliai. po sunkaus triūso - malonūs rezultatai. kaip ir skysta tešla praėjus trims valandoms orkaitėje tampa tvirtu pyragu (o tiksliau tikru - mudcake :D) tad žinau, kad praėjus ir žvarbiems žiemos šalčiams, pasirodys pavasarinė saulutė, kuomet galėsiu be baimės ir keletos pirštinių, (sumautų viena ant kitos) imti fotoaparatą į rankas ir išgavinėti gražų kadrą, tiek laiko kiek man reikės, daugeliu atveju pakeisti kelionę mašina į ėjimą peščiomis, vakarus leisti atviroje terasoje... jei visuomet būtų tik taip kaip norime, nebeįvertintume ir nesidžiaugtumėme gaunamais dalykais, nes tai tiesiog pataptų įprasta rutina.. tik pabūvoję tamsoje, markstomes išvydę šviesą. (:
o beje, ir ta pati tamsa, dažniausiai turi žavių bruožų. :P

skanaus!
na ir žinoma: plojimai recepto autoriui: http://www.gelskitchen.com/blog

Kodėl blogas?

kodėl blogas?
pirmą kartą blogą kaip sąvoką - dienoraštį (o ne, nedorą padarą) išvydau viename lietuviškame žurnale. Straipsnis, taip ir nuvilnyjo kažkur pro šalį, nesušlapindamas mano kojų… Vis dėl to, internetu naudotis tenka dažnai ir daug, tad virtualios erdvės platybėse aptikdavau ir begalę žmonių įrašų - blogų - ieškodama, sekmadienio vakarą cinamonu kvepiančio receptėlio, ar patarimų prieš vykstant į svetą šalį.

augo suvokimas, subrendo laikas ir my own blogui.

koddėl Paskapčių Skrynelė?
nes viskas kas susiję su paslaptimis intriguoja ir domina, traukia ir vilioja. o paslpatys juk būna įvarios... tad nepabijojau savo gyvenimo džiaugsmelių, padūsavimų, naujų atradimų, beprasmiškų padvejojimų ar gaminimo subtilybių priskirti jų kategorijai.

kas skaitys?
mėlynais plaukais, keturiomis rankomis ir būtinai raišas.
o jei rimčiau - visi, kad atras kažką artimo, ar tiesiog įdomaus sau, net jei tau šešiolika ar šešiasdešimt šeši, laukiu nuomonių kritikos, pastebėjimų, ir, žinoma, liaupsių!1 :DD

o dabar šššššššššš!
šiukštu, niekam neprasitark apie atveriama paslapčių skrynelę :)